Bandymų papirkti pareigūnus skaičius

Konstatuotina, kad nuo 2015 metų papirkimų atvejų skaičius policijoje nuosekliai mažėja.

Šiuos teigiamus pokyčius įtakojo įkurti kovos su korupcija padaliniai, kurių pagrindinė paskirtis – kovoti su korupcija ir jos apraiškomis policijoje. Buvo sukurtos kovos su korupcija policijoje ir papildomai kovos su korupcija kelių policijoje programos. Kaip viena iš netradicinių formų kovai su kyšininkavimu buvo paskirta daugiau moterų dirbti į kelių policiją. Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai.

Taip pat pradėtos taikyti papildomos antikorupcinės priemonės – garso ir vaizdo priemonių naudojimas policijos automobiliuose, mobilūs, kartu su policijos pareigūno ekipuote dėvimi, garso ir vaizdo įrašymo įrenginiai, ženkliai prisidėjo prie papirkimų skaičiaus mažėjimo.

Prie papirkimų mažėjimo prisidėjo ir socialinė antikorupcinė akcija „Kyšis išpurvina“, skirta sumažinti korupcijos toleravimo mastą keliuose, pagerinti vairuotojų kultūrą. Svarbu paminėti ir tai, kad tokios savikontrolės priemonės skatina etišką policijos pareigūnų elgesį, kultūringą bendravimą, išvengiama galimų provokacijų ar nesusipratimų, situacijų interpretacijų, taigi skatina ir visuomenės pasitikėjimą policija, kuris pastaraisiais metais yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Taigi, šių ir kitų priemonių ir elgesio kultūros modelio įdiegimas, visuomenės pasitikėjimas Lietuvos policijos pareigūnais, bei pačių pareigūnų pagarba savo profesijai, davė teikiamą efektą smulkiosios korupcijos atvejų mažėjimui.

Atlikta analizė rodo, kad minėtos priemonės davė puikių rezultatų. Palyginus su daugiausiai papirkimų atvejų registruotu laikotarpiu (2014 m.), 2020 metais papirkimų skaičius sumažėjo 8,5 kartus.


Bandymų papirkti pareigūnus skaičius pagal regionus
  • 2016
  • 2017
  • 2018
  • 2019
  • 2020

Daugiausiai atvejų, kai asmenys siūlo/duoda kyšį užfiksuota Kauno apskrityje.

2020 m. policijos pareigūnų papirkimų atvejai ženkliai mažėjo Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Alytaus apskrityse. Policijos papirkimų atvejų skaičius didėjo tik Kauno apskrityje. Kaune užfiksuota 30 atvejų, kai asmenys siūlė/davė kyšį policijos pareigūnui. Mažiausiai tokių atvejų užfiksuota Tauragės apskrityje – 2 atvejai.

Bandymų papirkti pareigūnus skaičius paGAL LYTĮ
by_sex_women_icon
by_sex_men_icon

Kiekvienais metais duodančių kyšį moterų yra gerokai mažiau nei vyrų. Kodėl tiek mažai moterų duoda kyšį?

Tai gali lemti tai, jog moterys labiau bijo užsitraukti baudžiamąją atsakomybę ir susigadinti reputaciją. Be to, vairuotojo pažymėjimą turinčių moterų skaičius Lietuvoje yra žymiai mažesnis nei vyrų. Taip pat moterys yra linkusios gerokai rečiau daryti kelių eismo pažeidimus, o jei juos padaro ir būna sustabdytos, dažniau reiškia emocijas ašaromis, bando prašyti, kad paleistų ar skambina artimiesiems pasitarti, negu siūlo kyšį.

elipsed_women-icon
Bandymų papirkti pareigūnus skaičius PAGAL AMŽIŲ

2016

2017

2018

2019

2020

Kodėl 20–49 m. žmonės dažniausiai bando papirkti pareigūnus?

Tokio amžiaus vairuotojų yra daugiausiai, tai darbingo amžiaus, skubantys ir užimti žmonės, kurie stengiasi išsisukti, kad neturėtų „įrašų“, kurie galėtų pakenkti reputacijai ir baudos didėjimi (kuo daugiau įrašų (pakartotinumo), tuo didesnės baudos taikomos, kas gali lemti ir teisių atėmimą).

Be to, tokio amžiaus žmonės turi iš tėvų perimtą vertybinį pavyzdį, seka jų pavyzdžiu „pinigais tvarkant reikalus“, todėl korupcinio veikimo modelis yra labiausiai įsišaknijęs būtent šio amžiaus grupėje, kur kyšis vis dar laikomas norma.

Bandymų papirkti pareigūnus skaičius PAGAL NEBLAIVUMĄ
NEBLAIVŪS ŽMONĖS BLAIVŪS ŽMONĖS

Neblaivūs žmonės yra labiau linkę duoti kyšį ir tikėtis, jog susitars. Kodėl?

  • intoxicated_icon
  • Tikėtina, jog taip yra dėl to, jog alkoholis slopina pojūčius, tarp jų ir baimės. Taip pat trukdo racionaliai įvertinti situaciją, todėl žmonės dar labiau yra linkę tikėti, kad pinigų siūlymas pareigūnams padės greičiau išspręsti problemą.

Bandymų papirkti pareigūnus skaičius PAGAL siūlomo kyšio dydį
  • 421 €
  • 207 €
  • 185 €
  • 361 €
  • 221 €
  • 2016 M.
  • 2017 M.
  • 2018 M.
  • 2019 M.
  • 2020 M.

Papirkimo metu duotos/siūlytos pinigų sumos vidurkis.

Nustatyta, kad 2015-2019 metų laikotarpiu duoto/siūlyto kyšio vidurkis mažėjo nuo 365 iki 207 eurų. Tačiau 2020 m. duoto siūlyto kyšio vidurkis išaugo iki 421 eurų. Manytina, kad tai įtakoja didėjančios paslaugų, prekių kainos, didėjantis pragyvenimo lygis. Pastebėtina tendencija, kad svetimšaliai tolimųjų reisų vairuotojai, atvykėliai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurios šiuo metu nepriklauso Europos Sąjungai, duoda/siūlo ženkliai mažesnes pinigų sumas nei Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų mažėjant bendram papirkinėjimo lygiui proporcingai daugėja. Manytina, kad tai įtakoja skirtingas pragyvenimo lygis šalyse ir vis dar gajos kyšininkavimo tradicijos. Be to, įdomu ir tai, kad 2020 m. didžiausia duoto kyšio suma – 1000 eurų, mažiausia – 10 eurų. Didžiausia siūlyta kyšio suma – 20000 eurų, mažiausia – 20 eurų. Taip pat buvo duota ir užsienio valiuta – Lenkijos zlotais, Didžiosios Britanijos svarais. Buvo siūlomos ir neįvardintos kyšio sumos pinigais, siūloma „susitarti“.

Pastaraisiais metais pareigūnams buvo pasiūlyti:
  • kebab
    Du kebabai
  • eggs
    Dėžė kiaušinių
  • truck
    Sunkvežimis malkų

PRANEŠK APIE KORUPCIJĄ