Konstatuotina, kad nuo 2015 metų papirkimų atvejų skaičius policijoje nuosekliai mažėja.
Šiuos teigiamus pokyčius įtakojo įkurti kovos su korupcija padaliniai, kurių pagrindinė paskirtis – kovoti su korupcija ir jos apraiškomis policijoje. Buvo sukurtos kovos su korupcija policijoje ir papildomai kovos su korupcija kelių policijoje programos. Kaip viena iš netradicinių formų kovai su kyšininkavimu buvo paskirta daugiau moterų dirbti į kelių policiją. Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai.
Taip pat pradėtos taikyti papildomos antikorupcinės priemonės – garso ir vaizdo priemonių naudojimas policijos automobiliuose, mobilūs, kartu su policijos pareigūno ekipuote dėvimi, garso ir vaizdo įrašymo įrenginiai, ženkliai prisidėjo prie papirkimų skaičiaus mažėjimo.
Prie papirkimų mažėjimo prisidėjo ir socialinė antikorupcinė akcija „Kyšis išpurvina“, skirta sumažinti korupcijos toleravimo mastą keliuose, pagerinti vairuotojų kultūrą. Svarbu paminėti ir tai, kad tokios savikontrolės priemonės skatina etišką policijos pareigūnų elgesį, kultūringą bendravimą, išvengiama galimų provokacijų ar nesusipratimų, situacijų interpretacijų, taigi skatina ir visuomenės pasitikėjimą policija, kuris pastaraisiais metais yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Taigi, šių ir kitų priemonių ir elgesio kultūros modelio įdiegimas, visuomenės pasitikėjimas Lietuvos policijos pareigūnais, bei pačių pareigūnų pagarba savo profesijai, davė teikiamą efektą smulkiosios korupcijos atvejų mažėjimui.
Atlikta analizė rodo, kad minėtos priemonės davė puikių rezultatų. Palyginus su daugiausiai papirkimų atvejų registruotu laikotarpiu (2014 m.), 2021 metais papirkimų skaičius sumažėjo 10,5 karto.
- 2017
- 2018
- 2019
- 2020
- 2021
Daugiausiai atvejų, kai asmenys siūlo/duoda kyšį užfiksuota Kauno apskrityje.
Nustatyta 19 papirkimų atvejų (2020 m. – 30). Vilniaus apskrityje nustatyta 17 papirkimo atvejų (2020 m. – 24). 2021 m. papirkimų atvejų neužfiksuota Utenos apskrityje. Palyginus su 2020 m., policijos pareigūnų papirkimo atvejai toliau dominuoja Kauno apskrityje, tačiau papirkimo atvejų skaičius šioje apskrityje sumažėjo 1,6 karto, t.y. 11 atvejų mažiau nei 2020 m. Vilniaus apskrityje papirkimo atvejų skaičius sumažėjo 1,4 karto, t.y. 7 atvejais mažiau nei 2020 m. Tačiau pastebimas papirkimų atvejų skaičiaus augimas Marijampolės apskrityje. 2021 m. šioje apskrityje užfiksuota 18 policijos pareigūnų papirkimo atvejų (2020 m. – 13), t. y. 1.4 karto daugiau nei 2020 m.
Kiekvienais metais duodančių kyšį moterų yra gerokai mažiau nei vyrų. Kodėl tiek mažai moterų duoda kyšį?
Tai gali lemti tai, jog moterys labiau bijo užsitraukti baudžiamąją atsakomybę ir susigadinti reputaciją. Be to, vairuotojo pažymėjimą turinčių moterų skaičius Lietuvoje yra žymiai mažesnis nei vyrų. Taip pat moterys yra linkusios gerokai rečiau daryti kelių eismo pažeidimus, o jei juos padaro ir būna sustabdytos, dažniau reiškia emocijas ašaromis, bando prašyti, kad paleistų ar skambina artimiesiems pasitarti, negu siūlo kyšį.
2017
2018
2019
2020
2021
Kodėl 30–59 m. žmonės dažniausiai bando papirkti pareigūnus?
Tokio amžiaus vairuotojų yra daugiausiai, tai darbingo amžiaus, skubantys ir užimti žmonės, kurie stengiasi išsisukti, kad neturėtų „įrašų“, kurie galėtų pakenkti reputacijai ir baudos didėjimi (kuo daugiau įrašų (pakartotinumo), tuo didesnės baudos taikomos, kas gali lemti ir teisių atėmimą).
Be to, tokio amžiaus žmonės turi iš tėvų perimtą vertybinį pavyzdį, seka jų pavyzdžiu „pinigais tvarkant reikalus“, todėl korupcinio veikimo modelis yra labiausiai įsišaknijęs būtent šio amžiaus grupėje, kur kyšis vis dar laikomas norma.
Neblaivūs žmonės yra labiau linkę duoti kyšį ir tikėtis, jog susitars. Kodėl?
- Tikėtina, jog taip yra dėl to, jog alkoholis slopina pojūčius, tarp jų ir baimės. Taip pat trukdo racionaliai įvertinti situaciją, todėl žmonės dar labiau yra linkę tikėti, kad pinigų siūlymas pareigūnams padės greičiau išspręsti problemą.
- 265 €
- 421 €
- 207 €
- 185 €
- 361 €
- 2017 M.
- 2018 M.
- 2019 M.
- 2020 M.
- 2021 M.
Papirkimo metu duotos/siūlytos pinigų sumos vidurkis.
Nustatyta, kad 2015-2021 metų laikotarpiu duoto/siūlyto kyšio vidurkis mažėjo nuo 279 iki 276 eurų. Palyginus su 2020 m., 2021 m. duoto siūlyto kyšio vidurkis sumažėjo 1,6 karto (nuo 421 iki 265 eurų). Manytina, kad tai įtakojo epidemiologinė situacija Lietuvoje, kurios metu buvo prislopinta ekonominė veikla, energijos prekių kainų augimas, situacija darbo rinkoje, mažesnis gyventojų ekonominis aktyvumas. 2021 m. didžiausia duoto kyšio suma – 700 eurų, mažiausia – 10 eurų. Didžiausia siūlyta kyšio suma – 2000 eurų, mažiausia – 30 eurų. Taip pat buvo duota ir užsienio valiuta – Lenkijos zlotais, Didžiosios Britanijos svarų sterlingais. Buvo siūlomos ir neįvardintos kyšio sumos pinigais, siūloma auksinė grandinėlė. Papirkti policijos pareigūnus bandė 21 užsienio pilietis. Pastebima tendencija, kad svetimšaliai tolimųjų reisų vairuotojai, atvykėliai iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, kurios šiuo metu nepriklauso Europos Sąjungai, kyšį duoda dažniau, negu siūlo, tačiau duodamų ir siūlomų kyšių sumos yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos piliečių. Iš 21 sulaikytų užsienių piliečių, kyšį davė 18 asmenų, kiti 3– siūlė. 2021 m. laikotarpiu užsienio piliečių duoto/siūlyto kyšio vidurkis – 108 eurai. Manytina, kad tai įtakoja skirtingas pragyvenimo lygis šalyse ir vis dar gajos kyšininkavimo tradicijos.
Pastaraisiais metais pareigūnams buvo pasiūlyti:
Du kebabai
Dėžė kiaušinių
Sunkvežimis malkų